{"id":87493,"date":"2018-02-24T17:15:00","date_gmt":"2018-02-24T17:15:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2023-01-06T20:20:39","modified_gmt":"2023-01-06T20:20:39","slug":"blog-post_1268","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cvnextjob.com\/index.php\/2018\/02\/24\/blog-post_1268\/","title":{"rendered":"\u0412\u0438\u0442\u0430\u0443\u0442\u0430\u0441 \u0412\u0435\u043b\u0438\u043a\u0438\u0439"},"content":{"rendered":"<div style=\"margin-top: 0px; margin-bottom: 0px;\" class=\"sharethis-inline-share-buttons\" ><\/div><h1 style=\"background-color: #f9f9f9; color: #333333; font-family: Arial, sans-serif; font-size: 14px; margin: 0px; padding: 0px;\"><\/h1>\n<pre style=\"background-color: #f9f9f9; color: #333333; font-size: 12px; padding-left: 18px;\">Marius Savickas<br \/>12c kl. Mato \u0420al\u0438iaus vid. m-kla<br \/><br \/><br \/><br \/>                                  Referatas<br \/><br \/><br \/>     Did\u044eiojo Lietuvos kunigaik\u0440\u0438io Vytauto vidaus ir u\u044esienio politika<br \/><br \/><br \/><br \/>1999 m.<br \/>Kaunas<br \/><br \/><br \/><br \/>1. Vytauto did\u044eiojo asmenyb\u043bs bruo\u044eai.<br \/>2. Valstyb\u043bs centralizavimas.<br \/>3. Vytauto kovos d\u043bl vald\u044eios.<br \/> d) Karai su kry\u044eiuo\u0438iais 1392-1394 m.<br \/> e) Kovos d\u043bl \u042eemai\u0438i\u0448 1399-1409 m.<br \/> f) \u042ealgirio m\u044b\u0440is - 1410 m. liepos 15 d.<br \/><br \/><br \/><br \/>      Kiekvienas \u044eymus LDK kunigaik\u0440tis, vald\u0436s m\u044bs\u0448 \u0440al\u0431, yra svarbus  m\u044bs\u0448<br \/>Lietuvos istorijai, nes jis kaip  ir  daugelis  kit\u0448  did\u044ei\u0448j\u0448  kunigaik\u0440\u0438i\u0448<br \/>vald\u043b LDK ir siek\u043b gerint  jos  politin\u0436  bei  karin\u0436  gali\u0430.  \u0420is  valdovas<br \/>paliko Lietuvos istorijoje gil\u0448 p\u043bdsak\u0430  ir  tikrai  nuveik\u043b  daug  s\u043bkming\u0448<br \/>darb\u0448 tvarkant ir  stiprinant  LDK.  Vytautas  geriausiai  i\u0440  vis\u0448  valdov\u0448<br \/>gerino LDK pad\u043bt\u0431 kaimynini\u0448 \u0440ali\u0448 akyse ir gerai tvark\u043b vidaus reikalus.<br \/>      \u0420ia tema, b\u044btent LDK valdovo Vytauto asmeniu ir jo  vykdoma  politika,<br \/>valdymo laikotarpiu, domisi  nema\u044eas  ratas  \u044eymi\u0448  d\u043bstytoj\u0448,  mokytoj\u0448  ar<br \/>\u0440iaip \u044emoni\u0448, vienaip ar kitaip susijusi\u0448 su istorija ir i\u0440leidusi\u0448  nema\u044eai<br \/>knyg\u0448,  kuriomis  remiuosi  ra\u0440ydamas  \u0440\u0431  referat\u0430.  Pamin\u043bti  nor\u043b\u0438iau  A.<br \/>\u0420apok\u0430, kuris puikiai ir informatyviai apra\u0440o  Lietuvos  did\u0431j\u0431  kunigaik\u0440t\u0431<br \/>Vytaut\u0430 knygoje Vytautas Didysis. Dar vienas  autorius,  tiksliau  istorijos<br \/>mokytojas, 40 met\u0448 d\u043bst\u0436s istorij\u0430  -  Mikalojus  Kondratas,  para\u0440\u0436s  knyg\u0430<br \/>\u201cLietuvi\u0448 tautos ir valstyb\u043bs istorija\u201d.<br \/><br \/><br \/><br \/>                                      1<br \/><br \/>      Vytauto vaikyst\u043b yra labai ma\u044eai \u044einoma. Gim\u0436s apie 1350m. , jis  augo<br \/>sunkiais Lietuvai laikais.<br \/>      Kaip u\u044esilikusios \u044einios sako, Vytautas buvo neauk\u0440to \u044bgio, daili\u0448  ir<br \/>energing\u0448 veido bruo\u044e\u0448. Tur\u043bjo dideles, gyvas ir protingas  akis.  I\u0440  veido<br \/>atrod\u043b  moteri\u0440kas;  niekas  nepa\u044eino,  kai  jis  apsitais\u0436s   savo   \u044emonos<br \/>palydov\u043bs  r\u044bbais  pab\u043bgo  i\u0440  kal\u043bjimo.Visa   Vytauto   fig\u044bra   atsi\u0440viet\u043b<br \/>pasitik\u043bjimu savim,  energija,  gyvumu,  dr\u0430sa,  rizikingumu  ir  savigarba,<br \/>\u044eod\u044eiu, - ka\u044ekokia didingo valdovo \u0440viesa. Nors  i\u0440  pa\u044ei\u044bros  ma\u044eo  augumo,<br \/>bet savyje sl\u043bp\u043b did\u044ei\u0430 dvasi\u0430. Buvo protingas  ir  \u044emoni\u0440kas.  \u0411sid\u043bm\u043btinas<br \/>jo susivokimas ir orientacija: i\u0440 karto  jis  i\u0440spr\u0436sdavo  kelius  reikalus.<br \/>Dejuodavo net kry\u044eiuo\u0438iai, nesp\u043bdav\u0436 jo \u044eygi\u0448 ir elgesi\u0448 observuoti.<br \/>      Didelis ir darbininkas. Mok\u043bjo laik\u0430 taip  suvartoti,  jog  n\u043b  minut\u043b<br \/>nenueidavo niekais. Pasi\u044eym\u043bjo stropiu valdymu:  savo  pareig\u0448  neu\u044emir\u0440davo<br \/>nei namuose, nei kelion\u043bje. Ar klausydamas  \u044emoni\u0448  skund\u0448  ir  pra\u0440ym\u0448,  ar<br \/>duodamas atsakymus ir patarimus - visur vadovavosi teisybe.  Ta  savybe  jis<br \/>u\u044esipeln\u043b didel\u043bs pagarbos tiek  sav\u0448j\u0448,  tiek  svetim\u0448j\u0448  tarpe.  Laisvesn\u0431<br \/>laik\u0430,  jei  jo  kiek  atlikdavo,  praleisdavo  med\u044eiokl\u043bje  arba  \u044eaisdamas<br \/>\u0440achmatais. Bet visur kur mat\u043bsi  saikas.  Vytautas  neprotingu  laik\u043b  tok\u0431<br \/>monarch\u0430, kuris d\u043bl med\u044eiokl\u043bs mesdavo \u0431 \u0440al\u0431 valstyb\u043bs reikalus.<br \/>       Palaik\u043b  gerus  santykius  ir  su  pirkliais.  J\u0448  padedamas  \u0431sigijo<br \/>didelius turtus:  aukso,  sidabro,  brangi\u0448  akmen\u0448,  audekl\u0448,  kailini\u0448  ir<br \/>kitoki\u0448 brangenybi\u0448, kurias paskui kitiems dalindamas rod\u043b  didel\u0431  dosnum\u0430.<br \/>Valgydamas ir gerdamas susivald\u043b, per vis\u0430 savo gyvenim\u0430 nevartojo  vyno  ir<br \/>jokio kito g\u043brimo, o tik vanden\u0431. Savo proto didingumu ir apsukrumu  prane\u0440\u043b<br \/>visus savo laiko valdovus. Su  savi\u0440kiais  elg\u043bsi  gana  r\u044bs\u0438iai:  n\u043b  vieno<br \/>nusikalt\u043blio nepalikdavo nenubaud\u0436s ir kalt\u0436 buvo  sunku  nuo  jo  pasl\u043bpti.<br \/>Sve\u0438ius priimdavo vai\u0440ingai ir gra\u044eiai.<br \/>      Nuo pat jaunyst\u043bs Vytautas m\u043bgo karo dalykus, ginklus.  \u0420ioje  srityje<br \/>nauji i\u0440radimai ypa\u0438 j\u0431 domindavo. Visoki\u0448 karo dalyk\u0448  mielai  mokydavo  ji<br \/>ir lengvai juos \u0431sisavindavo. Ypa\u0438 jis sekdavo Vakar\u0448 Europos  i\u0440radimus  ir<br \/>papro\u0438ius.<br \/>      Kiekviename jo  svarbesniame  \u044eygyje  galima  pasteb\u043bti  karo  dalyk\u0448,<br \/>kult\u044bros, mokslo pam\u043bgimas. \u0418ia ir paai\u0440k\u043bja, d\u043bl ko  jis  i\u0440  vienos  pus\u043bs<br \/>gerb\u043b kari\u0440kius, riterius, o i\u0440 kitos - mokslo vyrus; ir vien\u0448  ir  kit\u0448  jo<br \/>dvare netr\u044bkdavo ir i\u0440 \u0431vairi\u0448 kra\u0440t\u0448 atsilankydavo.<br \/>      Mok\u043bjo ne tik vokie\u0438i\u0448, bet ir lotyn\u0448 kalb\u0430.  Gal\u043bjo  mok\u043bt  ir  rus\u0448,<br \/>nes su j\u0448 kunigaik\u0440\u0438iais ved\u043b daug reikal\u0448 ir giminiavosi. Galimas  daiktas,<br \/>kad  Vytautas  mok\u043bj\u0436s  ir  totori\u0448  kalbos,  nes  jo  dvare  totori\u0448   daug<br \/>pasimai\u0440ydavo ir nuolat b\u044bdavo kun. tarnyboj; o i\u0440 kun. kanceliarijos,  kaip<br \/>u\u044esimena Ghillebert de Lannoy, buvo siuntin\u043bjami totori\u0448 kalba ra\u0440tai.<br \/>      Visi mokslai  kunigaik\u0440\u0438iui  tiek  tur\u043bjo  reik\u0440m\u043bs,  kiek  juos  buvo<br \/>galima pritaikyti praktikos gyvenime. Vytautas  tuo  at\u044evilgiu  buvo  tikras<br \/>kry\u044eiuo\u0438i\u0448 mokinys, realistas ir praktikas.<br \/>      Kalboje buvo  trumpas  ir  \u0440yk\u0440tus,  bet  \u044einodamas  reikalus,  da\u044enai<br \/>griebdavosi  s\u0430mojaus  ir  lakoni\u0440kumo.  Kai  ant   Dniepro   savi\u0440kiai   j\u0431<br \/>atkalbin\u043bjo d\u043bl dideli\u0448 \u0440al\u0438i\u0448 mesti kov\u0430  su  totoriais,  Vytautas  atr\u043bm\u043b:<br \/>tod\u043bl ir reikia kariauti, nes jeigu nugal\u043bsim, gausime  triumf\u0430  ant  dviej\u0448<br \/>prie\u0440\u0448; jei b\u044bsime nugal\u043bti, kalb\u043bs apie mus, kad mus nugal\u043bjo  du  prie\u0440ai:<br \/>\u0440altis ir totoriai. Kai kart\u0430 jam ka\u044ekas primin\u043b jo didel\u0431 dosnum\u0430  dalinant<br \/>totoriams \u044eemes Lietuvoje ir Rusijoj, Vytautas atsak\u0436s,  kad  gerumu  galima<br \/>ir laukinius \u044ev\u043bris su\u0440velninti. O kai v\u043bl kart\u0430 jo akyse ka\u044ekas gyr\u043b  vien\u0430<br \/>i\u0440kalbing\u0430 kunigaik\u0440t\u0431, Vytautas  trumpai  tar\u043b,  kad  jam  patink\u0430s  ma\u044eiau<br \/>i\u0440kalbingas, bet u\u044etatai tiesiakalbis.1<br \/>      Vytautas, du kart i\u0440 Lietuvos pab\u043bg\u0436s,  i\u0440buvo  apie  ketverius  metus<br \/>Pr\u044bsuose. Tenai, kry\u044eiuo\u0438i\u0448 tarpe, jis i\u0440\u043bjo  ger\u0430  ir  drausming\u0430  gyvenimo<br \/>mokykl\u0430, kuri pad\u043bjo atsivaduoti t\u043bvi\u0440k\u0436.<br \/>_________________________________________________<br \/>1 \u0420apoka A. Vytautas Didysis. V., 1988, p. 254-257<br \/><br \/>      Pr\u044bsuose  Vytautas  tur\u043bjo  progos  ir  su  \u0431vairi\u0448  kra\u0440t\u0448   \u044emon\u043bmis<br \/>susitikti ir i\u0440si\u0440nek\u043bti.  Jam  buvo  \u0431domu,  kokia  kit\u0448  kra\u0440t\u0448  politika,<br \/>siekimai, kult\u044bra. Sve\u0438iai Vytautui buvo atviri, nes  mat\u043b,  kad  j\u0431  gerbia<br \/>kry\u044eiuo\u0438iai, pavesdami  jam  net  tarpusavio  gin\u0438us  spr\u0436sti.  \u042eod\u044eiu,  jis<br \/>Pr\u044bsuose mito vakar\u0448 kult\u044bros  vaisiais,  ypa\u0438  materialine  kult\u044bra,  kuri\u0430<br \/>paskui k\u043bl\u043b savo kra\u0440te, statydamas ba\u044eny\u0438ias, pilis ir t.t.<br \/>      I\u0440moko \u0438ia ir tos suktos, bet realios Ordino politikos, kurios  v\u043bliau<br \/>pats griebdavos santykiaudamas  su  kaimynais.  Dalyvavimas  tarpe  riteri\u0448,<br \/>kurie  i\u0440did\u044eiai  p\u044bt\u043bsi,  d\u043bdamiesi  es\u0430  tikrosios  religijos  ne\u0440\u043bjai  ir<br \/>skelb\u043bjai, tur\u043bjo ir Vytauto b\u044bdui atsiliepti. Jau i\u0440 prigimimo  nemenka  jo<br \/>ambicija  \u0438ionai dar labiau sustipr\u043bjo. Apskritai  imant,  Vytautas  b\u044bdamas<br \/>gabus, tvirtos valios, be  galo  energingas  ir  labai  darb\u0440tus,  i\u0440  \u0440itos<br \/>mokyklos i\u0440\u043bjo tikras t\u0448 laik\u0448 europietis, susipa\u044ein\u0436s su  Vakar\u0448  siekimais<br \/>ir politin\u043bmis bei diplomatin\u043bmis pinkl\u043bmis.<br \/>       Pavir\u0440utini\u0440kai  pa\u044evelgus  atrodo,  kad   Vytautas   bla\u0440kosi,   yra<br \/>nepastovus: tai b\u043bga pas vokie\u0438ius, tai gr\u0431\u044eta atgal. I\u0440 tikr\u0448j\u0448 taip  n\u043bra.<br \/>Visais savo veiksmais jis siekia vieno tikslo - t\u043bvi\u0440k\u043bs.  Jis  n\u043b  valandai<br \/>neu\u044emir\u0440ta, ko jis nori.  Kiekvienas  jo  veiksmas  ri\u0440asi  su  vyriausiuoju<br \/>tikslu.   Jis   naudojasi   \u0431vairiomis   priemon\u043bmis:   kariauja,    derasi,<br \/>politikuoja, ie\u0440ko \u0440alinink\u0448 (Ordinas, Maskva).<br \/>      1392 metai Vytauto gyvenime yra persilau\u044eimo  metai  -  jis  galutinai<br \/>atsisak\u043b nuo s\u0430jungos su Ordinu, susitaik\u043b su Jogaila  ir  lenkais  ir  gavo<br \/>valdyti ne  tik  t\u043bvi\u0440k\u0436,  bet  ir  vis\u0430  Lietuv\u0430.  Jo  santykiai  su  tauta<br \/>pasikeit\u043b.  Jo  asmeni\u0440ki  reikalai  susiderino  su  tautos   ir   valstyb\u043bs<br \/>reikalais: tautos prie\u0440ai yra ir jo prie\u0440ai, tautos draugai  -  jo  draugai.<br \/>Savo tautai  jis  pasiliko  i\u0440tikimas  iki  gyvos  galvos  ir  de\u0440imteriopai<br \/>atsilygino u\u044e visus padarytus jai nuostolius. Nuo  1382  -  1392m.  jis  lyg<br \/>medis, netur\u0431s kur suleisti \u0440aknis, po 1392 jis gr\u0431\u044eta \u0431 gimt\u0430j\u0430  dirv\u0430,  ir<br \/>visas  medis  puikiai  i\u0440bujoja.  Jis   jau   nebe   pab\u043bg\u0436s,   nuskriaustas<br \/>kunigaik\u0440tis,  kovoj\u0436s  d\u043bl  t\u043bvi\u0440k\u043bs,  bet  galingas  Lietuvos  valdytojas.<br \/>Atsitiktinai  kei\u0438iasi  ir  jo  elgesys.  Jeigu  iki  tol  Vytautas   atrod\u043b<br \/>nepastovus, besibla\u0440kantis, avanti\u044bristas, tai  nuo  1392  met\u0448  jis  virsta<br \/>rimtu, pilno masto valdovu - monarchu. Jis \u0431gyja didesnio pastovumo.  Tiesa,<br \/>jam jau ir laikas buvo  nusistov\u043bt:  jis  jau  tada  tur\u043bjo  apie  40  met\u0448.<br \/>\u0420itokiame am\u044eiuje gavo vald\u044ei\u0430, kurios taip siek\u043b ir kurios pasirod\u043b  tikrai<br \/>vertas. Jo veiksmuose jau\u0438iamas didesnis  atsakingumas.  Tik  nuo  to  laiko<br \/>gal\u043bjo jis imti reik\u0440ti  ir vartoti savo  gabumus.  Dabar  atsirado  daugiau<br \/>u\u044edavini\u0448, ir tie u\u044edaviniai vis buvo \u0431vairesni  ir  sunkesni.  Atrodo,  kad<br \/>pama\u044eu susikristalizuoja lyg ir pagrindiniai jo veikimo  programos  punktai.<br \/>Jie duoda jo darbams  tam  tikro  tvirtumo,  pastovumo.  Geri  santykiai  su<br \/>Jogaila ir lenkais, kova su Ordinu ir rytuose su  rus\u0448  kun.  ir  totoriais,<br \/>kunigaik\u0440\u0438io vald\u044eios stiprinimas ir kult\u044bros k\u043blimas kra\u0440to viduje  -  \u0440tai<br \/>vedamosios politikos mintys.2<br \/>      Vytautas buvo \u044eymus ir kaip savo  kra\u0440to  tvarkytojas.  1392  m.  gavo<br \/>suirusi\u0430 nerami\u0430 \u0440al\u0431. Jis pasirod\u043b kaip nepaprastai  gabus  organizatorius.<br \/>Greitai numal\u0440ino sukilusius kunigaik\u0440\u0438ius,  sustiprino  savo  vald\u044ei\u0430.  Jis<br \/>vald\u043b kra\u0440t\u0430 kietai, nepak\u0436sdamas  jokio  pasiprie\u0440inimo:  be  pasigail\u043bjimo<br \/>\u0440alino  savo  giminai\u0438ius  kunigaik\u0440\u0438ius  nuo  u\u044eimam\u0448   viet\u0448,   sukilusius<br \/>\u044eemai\u0438ius \u044eiauriai numal\u0440ino. Net jo artimesnieji  pagalbininkai  jo  pyk\u0438io<br \/>bijodavo.  Pasirei\u0440ki\u0430s  jo  veiksmuose  \u044eiaurumas  sutinka  su   t\u0448   laik\u0448<br \/>supratimu ir negali b\u044bti laikomas vien individualine Vytauto ypatybe.<br \/>      Vytautas buvo geras \u0440eimininkas ir finansistas: pinig\u0448 jam<br \/>netrukdavo - jis gal\u043bjo net  \u044eymias  sumas  skolinti  Jogailai.  Jis  nebuvo<br \/>\u0440yk\u0440tus, prie\u0440ingai  reikale  pinig\u0448  nesigail\u043bdavo.  \u0420iaip,  kaip  min\u043bjau,<br \/>labai paprastas ir nei\u0440laidus privatiniame gyvenime, Vytautas  nesigail\u043bdavo<br \/>joki\u0448 i\u0440laid\u0448, kad reik\u043bdavo  parodyti  savo  galyb\u0436,  u\u044eimponuoti:  siun\u0438ia<br \/>brangi\u0448  dovan\u0448,  kelia  puikias  puotas  (Lucke).Toks  yra  Vytautas   kaip<br \/>politikas, valstyb\u043bs vyras. Tai yra svarbiausioji jo  asmenyb\u043bs  veikimo  ir<br \/>_______________________________________________<br \/>2 \u0420apoka A. Vytautas Didysis. V., 1988, p 258-260<br \/><br \/>pasirei\u0440kimo dalis.3<br \/><br \/>                                      2<br \/><br \/>       Kr\u043bv\u043bs  unijos  aktu  Lietuva  buvo  prijungta  prie  Lenkijos.   \u0420is<br \/>politinis \u044eygis, i\u0440  karto  pritartas  ir  paties  Vytauto,  v\u043bliau  jam  ir<br \/>lietuvi\u0448 visuomenei pasirod\u043b \u0431\u044eeid\u044ei\u0430s jos interesus ir Lietuvos laisv\u0436.  Be<br \/>to, Vytautas dar negav\u0436s Jogailos jam pa\u044ead\u043btos ir  teis\u043btai  priklausan\u0438ios<br \/>t\u043bvi\u0440k\u043bs,  o  auk\u0440toji  Lietuvos  visuomen\u043b,  matydama,  kad  ji  gali  b\u044bti<br \/>atstumta nuo  kra\u0440to  interes\u0448  ir  pakeista  Jogailos  atsiustais  lenkais,<br \/>negal\u043bjo nepareik\u0440ti savo nepasitenkinimo d\u043bl susidariusios kra\u0440te  pad\u043bties<br \/>ir  tvarkos.  \u0420it\u0448  nepasitenkinusi\u0448j\u0448  prie\u0440aky  atsistojo  pats  Vytautas,<br \/>Lietuvos ir jos visuomen\u043bs reikal\u0448 gyn\u043bjas, kuris po ilg\u0448  ir  sunki\u0448  kov\u0448,<br \/>nebe svetimos pagalbos, i\u0440kovojo i\u0440 Jogailos ne tik  savo  t\u043bvi\u0440k\u0436,  bet  ir<br \/>vis\u0430 Lietuv\u0430 su jai priklausan\u0438iais Rus\u0448 \u044eemi\u0448 plotais.4<br \/>      Vytautas,pa\u043bm\u0436s valdyti Lietuv\u0430, tiek  viduje  tiek  ir  u\u044esieny  ved\u043b<br \/>sen\u0430, jau  paties  Mindaugo  prad\u043bt\u0430,  Lietuvos  politik\u0430:  viduje  steng\u043bsi<br \/>\u0431vesti  centralizacij\u0430,  t.y.  naikinti  atskiras,  beveik   nepriklausomas,<br \/>sri\u0438i\u0448 kunigaik\u0440tijas, o jo u\u044esienio politika \u043bjo dviem  kryptim:  vakaruose<br \/>jis ry\u044eosi gintis nuo Ordino, kol galutinai  \u0440io  galimyb\u0436  sumu\u0440\u043b  \u042ealgirio<br \/>laukuos, o  rytuose  -  pulti,  t.y.  u\u044ekariauti  nauj\u0448  \u044eem\u043bs  plot\u0448.  Buvo<br \/>dirbamas ir Lietuvos christianizacijos darbas, bet \u0440i problema, kaip  ir  po<br \/>unijos i\u0440kilusi \u0431 Lietuvos politikos vie\u0440um\u0430 santyki\u0448 problema  su  Lenkija,<br \/>- i\u0440eina i\u0440 \u0440io ra\u0440inio r\u043bm\u0448: tai bus svarstoma kit\u0448.<br \/>      Reikia pasakyti, kad darbo \u0440io momentu Vytautui buvo labai  daug.  D\u043bl<br \/>namini\u0448 kar\u0448  daugelis  Lietuvai  priklausan\u0438i\u0448  kra\u0440t\u0448  atkrito  ir  pateko<br \/>Maskvos  \u0431takon:  dabar  reik\u043bjo  juos  ginklu  atkariauti.  Be  to,  tokios<br \/>netik\u043btos  atmainos  Lietuvoj  -  vald\u044eios  atidavimas  Vytautui   -   labai<br \/>nustebino ir tuos<br \/>_________________________________________________________<br \/>3 Lietuvos Didysis kunigaik\u0440tis Vytautas kaip politikas. V., 1989. p 148<br \/>4 \u0420apoka A. Vytautas Didysis. V., 1988. p 45<br \/>kunigaik\u0440\u0438ius, kurie dar\u043b sukilimus prie\u0440 jo t\u043bv\u0430:  dabar  u\u044e  tai  tik\u043bjosi<br \/>susilaukti bausm\u043bs i\u0440 s\u044bnaus. Tartum  nor\u043bdami  tos  bausm\u043bs  i\u0440vengti,  dar<br \/>tebeeinant Ostrovoje deryboms, jie  sukilo,  tik\u043bdamiesi  atsipalaiduoti  i\u0440<br \/>Vytauto vald\u044eios, t.y. nepakli\u044bti \u0431 jo rankas. Gal tas sukilimas jiems  b\u044bt\u0448<br \/>pasisek\u0436s, jei jie b\u044bt\u0448 sutartinai veik\u0436. Tas j\u0448 nesutarimas ir  bus  buvusi<br \/>viena  i\u0440 prie\u044eas\u0438i\u0448, kuri pad\u043bjo Vytautui juos numal\u0440inti.<br \/>      Pirmas prie\u0440 Vytaut\u0430 pak\u043bl\u043b ginkl\u0430 Sieversko -  Naugardo  kunigaik\u0440tis<br \/>Dimitras Kaributas,  kuris  buvo  sukil\u0436s  prie\u0440  Vytauto  t\u043bv\u0430  K\u0436stut\u0431  ir<br \/>atsisak\u0436s mok\u043bti duokl\u0436. Jis \u0431siver\u044e\u043b Lietuvos gilumon ir  buvo  besirengi\u0430s<br \/>eiti \u0431 Vilni\u0448. Bet netrukus palei Dokudov\u0430 buvo Vytauto sumu\u0440tas  ir  tur\u043bjo<br \/>b\u043bgti. Prisiartin\u0436s prie Sieversko - Naugardo,  Vytautas  pa\u043bm\u043b  j\u0431  staigiu<br \/>puolimu. &lt;\u2026&gt;<br \/>      Tuo pa\u0438iu metu  atsisak\u043b  Vytauto  klausyti  ir  Kijevo  kunigaik\u0440tis,<br \/>Algirdo  s\u044bnus,  Vladimiras,  nesutikdamas  pad\u043bti  jam  mal\u0440inti  sukilusio<br \/>Podolijos kunigaik\u0440\u0438io Karijoto s\u044bnaus Feodoro.  \u0420\u0431  kart\u0430  susir\u043bmim\u0448  buvo<br \/>i\u0440vengta: viskas pasibaig\u043b Vytauto pagrasinimu. &lt;\u2026&gt;<br \/>      Sekan\u0438iais metais sukilo ir Volynijos kun. Feodoras,  Liubarto  s\u044bnus.<br \/>Vytautas greit j\u0431 numal\u0440ino. Jo \u044eemes pasiliko sau,  o  jam  paved\u043b  valdyti<br \/>Sieversko - Naugard\u0430. Bet jis \u0438ia neilgai pabuv\u0436s irgi  pab\u043bgo  \u0431  Vengrij\u0430,<br \/>i\u0440  kur  abu  su  \u0420vitrigaila  susi\u044einodavo  su  Ordinu,  ruo\u0440dami  Vytautui<br \/>pinkles. Tuo b\u044bdu ir Sieversko - Naugardo  kunigaik\u0440tija  atiteko  Vytautui.<br \/>Taip   pat   suvald\u043b   Vytautas   ir   kitus   nepaklusniuosius    Volynijos<br \/>kunigaik\u0440\u0438ius. Po  t\u0448  vis\u0448  numal\u0440inim\u0448  didesn\u043b  Volynijos  dalis  atiteko<br \/>Lietuvai, kita - Lenkijai.<br \/>      &lt;\u2026&gt;<br \/>      Taip  Vytautui  trumpu  laiku  pasisek\u043b  panaikinti  stambi\u0448j\u0448  sri\u0438i\u0448<br \/>kunigaik\u0440tijas, tepaliekant kunigaik\u0440\u0438iams valdyti ma\u044eos<br \/>reik\u0440m\u043bs nedideles sritis.<br \/>      Stambi\u0448j\u0448  sri\u0438i\u0448  kunigaik\u0440\u0438i\u0448  panaikinimas  padar\u043b  didel\u0436  atmain\u0430<br \/>Lietuvos  gyvenime.  Pirmiausia  pasist\u044bm\u043bjo  \u0431  priek\u0431  Lietuvos  valstyb\u043bs<br \/>suvienijimo darbas, centralizacija, nes  j\u0448  \u044eem\u043bs  buvo  atiduotos  valdyti<br \/>did\u044eiojo  kunigaik\u0440\u0438io  vietininkams.  Tie  Vytauto  pastatyti   vietininkai<br \/>visi\u0440kai  jo  klaus\u043b  ir  tai  j\u0431  padar\u043b  savaranki\u0440ku  valdovu.   Anks\u0438iau<br \/>kunigaik\u0440\u0438iai, valdydami tas \u044eemes savo nuo\u044ei\u044bra, nejaut\u043b  to  ry\u0440io,  kuris<br \/>juos jung\u043b su did\u044eiuoju  kunigaik\u0440\u0438iu.  Valdydami  tokias  sritis,  Gedimino<br \/>ainiai ir \u0440iaip auk\u0440tos kilm\u043bs kunigaik\u0440\u0438iai, jaut\u043bsi  es\u0430  savaranki\u0440ki  ir<br \/>kartais net sukildavo prie\u0440  did\u0431j\u0431  kunigaik\u0440t\u0431.  Dabar  panaikinus  sri\u0438i\u0448<br \/>kunigaik\u0440\u0438ius ir j\u0448  vieton  atsis\u043bdus  Vytauto  vietininkams,  viskas  buvo<br \/>suimta \u0431 vienas rankas.  Mat,  tie  vietininkai  netur\u043bjo  jokios  politin\u043bs<br \/>reik\u0440m\u043bs, kaip ankstyvesnieji t\u0448  sri\u0438i\u0448  vadovai,  o  pasidar\u043b  tik  dideli<br \/>\u044eemvald\u044eiai arba dvarininkai. Tie did\u044eiojo kunigaik\u0440\u0438io vietininkai j\u0431  r\u043bm\u043b<br \/>tiek materialiai, tiek politi\u0440kai; tai buvo j\u0448 pareiga -  prie\u0440ingai  gal\u043bjo<br \/>b\u044bti i\u0440 pareig\u0448 paleisti.  Tuo  b\u044bdu  tos  visos  sritys  politi\u0440kai  pateko<br \/>visi\u0440kon Vytauto priklausomyb\u043bn, kas sustiprino  jo  pad\u043bt\u0431  kra\u0440to  viduje.<br \/>Tada prasid\u043bjo ir rus\u0448 gyvenam\u0448  sri\u0438i\u0448  suvalstybinimas  ir  jose  lietuvi\u0448<br \/>\u0431takos \u0431sigal\u043bjimas. Tai rodo ir tuo laiku  para\u0440ytos  baltgudi\u0440kai  knygos,<br \/>kuriose palankiai atsiliepiama apie Lietuv\u0430, ypa\u0438 apie Vytaut\u0430.<br \/>      Po \u0440itos reformos \u043bm\u043b did\u043bti ir did\u044eiojo kunigaik\u0440\u0438io i\u044edas  ir  \u0440iaip<br \/>materialiniai i\u0440tekliai, o i\u0440 \u0438ia ir jo politin\u043b reik\u0440m\u043b  ir  galyb\u043b.  I  jo<br \/>i\u044ed\u0430  \u043bm\u043b  plaukti  ir  tos   pajamos,   kurios   pirmiau   tekdavo   sri\u0438i\u0448<br \/>kunigaik\u0440\u0438iams. Pav.,  \u0431vairios  duokl\u043bs  pinigais  bei  nat\u044bra  ir  visokie<br \/>muit\u0448,prekybos mokes\u0438iai. Daug pajam\u0448 dav\u043b did\u044eiajam kunigaik\u0440\u0438iui  ir  \u044bkio<br \/>pajamos, nes sri\u0438i\u0448  kunigaik\u0440tijas  panaikinus,  visi  kunigaik\u0440\u0438i\u0448  dvarai<br \/>atiteko Vytautui. Tuose dvaruose jis sodino vietininkus  t\u043bv\u044bnus.  Jie  buvo<br \/>ten kartu teis\u043bjai, mokes\u0438i\u0448 rink\u043bjai ir \u044bkio pri\u044ei\u044br\u043btojai. Vietininkai  ir<br \/>t\u043bv\u044bnai buvo pasodinti net tuose dvaruose, kurie did\u044eiajam kunigaik\u0440\u0438iui  n\u043b<br \/>nepriklaus\u043b. Ten jie eidavo teis\u043bj\u0448  ir  mokes\u0438i\u0448  rink\u043bj\u0448  pareigas.  Dabar<br \/>didysis kunigaik\u0440tis kur kas daugiau gaudavo pajam\u0448, negu anks\u0438iau.<br \/>      Valstyb\u043bs centralizavimas ir jos sujungimas \u0431 vien\u0430 politin\u0431  vienet\u0430,<br \/>i\u0440augimas materialin\u043bs Vytauto galyb\u043bs padar\u043b tai, kad prie\u0440 j\u0431  lenk\u043bsi  ne<br \/>tik viduje i\u0440lik\u0436 kunigaik\u0440\u0438iai, bet ir u\u044esienis \u043bm\u043b su juo skaitytis.5<br \/><br \/>                                      3<br \/><br \/>a)    Kai Vytautas pab\u043bgo i\u0440 kry\u044eiuo\u0438i\u0448 antr\u0430 kart\u0430, Ordino vadovyb\u043b,  nieko<br \/>nelaukdama, jau 1392 m. puol\u043b siaubti  Lietuvos  \u044eemi\u0448.  Pirmiausia  visomis<br \/>j\u043bgomis u\u044egriuvo Jotvingi\u0448 kra\u0440t\u0430 ir u\u044e\u043bm\u043b  Sura\u044eo  pil\u0431,  i\u0440  kur  vos  vos<br \/>sp\u043bjo pab\u043bgti Vytauto svainis  Henrikas.  Kit\u0448  met\u0448  prad\u044eioje  kry\u044eiuo\u0438iai<br \/>sudegino Gardino, Merkin\u043bs, Drohi\u0438ino ir Lydos pilis, o ruden\u0431 jau  siaut\u043bjo<br \/>\u042eemai\u0438iuose. Bet tai buvo tik  baisaus  karo  prad\u044eia.  1394  m.  vokie\u0438iai,<br \/>paties did\u044eiojo mar\u0440alo  vedami,  siaubingai  nuniokojo  Naugarduko,  Lydos,<br \/>Drohi\u0438ino ir kitas apylinkes, v\u043bl sugriov\u043b Gardino pil\u0431. Du antpuoliai  buvo<br \/>ir kit\u0448 met\u0448 vasar\u0430: vienas, ma\u044eesnis - \u0431 Raseini\u0448 \u044eem\u0436, o  kitas,  didesnis<br \/>- \u0431 pa\u0438i\u0430 sostin\u0436. Pasikviet\u0436 sve\u0438i\u0448 i\u0440 Pranc\u044bzijos,  Vokietijos,  pasisamd\u0436<br \/>lankinink\u0448 i\u0440 Genujos, kry\u044eiuo\u0438iai sutelk\u043b  did\u044eiul\u0436  kariuomen\u0436  ir  Nemunu<br \/>atplauk\u043b prie  Kauno.  I\u0440  \u0438ia  keliomis  voromis  patrauk\u043b  Vilniaus  link.<br \/>Vytautas,   paskubomis   su\u0440auk\u0436s   bajor\u0448   kariuomen\u0436,   band\u043b    stabdyti<br \/>kry\u044eiuo\u0438ius, bet nes\u043bkmingai.  \u0411siver\u044e\u043bliai  apgul\u043b  Vilniaus  pil\u0431,  ta\u0438iau<br \/>paimti  ne\u0431steng\u043b.  Besitraukian\u0438ius  nuo   miesto   kry\u044eiuo\u0438ius   lietuviai<br \/>persekiojo. &lt;\u2026&gt; Per trejus metus  kry\u044eiuo\u0438iai  smarkiai  nuniokojo  Lietuv\u0430.<br \/>Bet tai buvo viskas, k\u0430 jie  gal\u043bjo  padaryti.  Ordino  did\u044eiajam  magistrui<br \/>pasidar\u043b  visi\u0440kai  ai\u0440ku,  kad  kry\u044eiuo\u0438iai  Lietuvos  nenugal\u043bs.  Be   to,<br \/>vokie\u0438ius i\u0440tiko  dar  viena  nesekm\u043b:  lenk\u0448  diplomat\u0448  paveiktas,  ordino<br \/>siuzerenas  imperatorius  u\u044edraud\u043b  puldin\u043bti  Lietuv\u0430,  nes  tai  jau  buvo<br \/>krik\u0440\u0438ioni\u0440kas kra\u0440tas. Pagaliau lietuviai sulauk\u043b atokv\u043bpio.6<br \/>b)    1398 m. Salyno  sutartimi  Vytautas  atidav\u043b  kry\u044eiuo\u0438iams  \u042eemai\u0438ius.<br \/>Ordino vadovai  jau  d\u044eiaug\u043bsi,  kad  pildosi  sena  svajon\u043b.  Ta\u0438iau  greit<br \/>pamat\u043b, kad u\u044evaldyti kra\u0440t\u0430 yra daug<br \/>__________________________________________________________<br \/>5 \u0420apoka A. Vytautas Didysis. V.,1988. p 46-49<br \/><br \/>sunkiau negu gauti formal\u0448 atidavimo  ra\u0440t\u0430.  Tod\u043bl  jau  1399  m.  viduryje<br \/>sureng\u043b \u044eyg\u0431, kuriam vadovavo pats didysis magistras, ir 11  dien\u0448  kalaviju<br \/>ir  ugnimi  siaut\u043bjo  \u042eemaitijoje.  Kitais  metais  v\u043bl  puol\u043b,   terorizavo<br \/>gyventojus, stat\u043b pilis. \u042eemai\u0438iai nepasidav\u043b, prie\u0440inosi paverg\u043bjams.<br \/>       Vien\u0430 pil\u0431 prie Nev\u043b\u044eio kry\u044eiuo\u0438iams pad\u043bjo  statyti  Vytautas.  Kita<br \/>pilis, pastatyta 1400 m. tiksliai  ne\u044einomoje  vietoje,  bet  arti  Dubysos,<br \/>vadinosi Fryderburgu. Joje \u0440eimininkavo fogtas,  arba  vietininkas,  Mykolas<br \/>Kiuchmeisteris. Matydami baisi\u0430 kry\u044eiuo\u0438i\u0448 j\u043bg\u0430, kai kurie \u044eemai\u0438i\u0448  bajorai<br \/>pab\u044bg\u0436  nei\u0440laik\u043b  spaudimo,  nuvyko   \u0431   Marienburg\u0430   ir   apsikrik\u0440tijo.<br \/>Kry\u044eiuo\u0438iai d\u044ei\u044bgavo -  juk  tikslas  jau  \u0438ia  pat.  Prad\u043bjo  net  geruojiu<br \/>vilioti: \u042eemai\u0438iams siunt\u043b  gyvuli\u0448,  visoki\u0448  preki\u0448,  \u044ead\u043bjo  dar  daugiau<br \/>g\u043brybi\u0448, jeigu tik \u0440ie bus paklusn\u044bs.  Bet  paverg\u043bjai  skaud\u044eiai  apsiriko:<br \/>1401 m. \u044eemai\u0438iai  sukilo,  sugriov\u043b  vokie\u0438i\u0448  pastatytas  pilis,  sudegino<br \/>Frydeburga, o vokie\u0438ius i\u0440vijo. Ma\u044ea to, sugriov\u043b Klaip\u043bdos pil\u0431,  persik\u043bl\u043b<br \/>per Nemun\u0430 ir \u043bm\u043b puldin\u043bti kitas kry\u044eiuo\u0438i\u0448 pilis.<br \/>      Ai\u0440ku,  Ordinas  nuo  to  nesugriuvo.  Sutelk\u0436  j\u043bgas,  vokie\u0438iai  \u043bm\u043b<br \/>ver\u044etis atgal. Daug \u044eemai\u0438i\u0448 bajor\u0448 nuo kry\u044eiuo\u0438i\u0448 teroro  b\u043bgo  \u0431  Lietuv\u0430,<br \/>kur  buvo  maloniai  priimami.  Ordinas  ra\u0440\u043b  Vytautui  skundus,  reikalavo<br \/>pab\u043bgelius  gr\u0430\u044einti.  Vytautas  atsak\u043b,  kad   u\u044era\u0440\u0436s   kry\u044eiuo\u0438iams   tik<br \/>\u044eemai\u0438ius baud\u044eiauninkus, o laisvieji turi teis\u0436 keltis  kur  tik  nori,  ir<br \/>jis,  Vytautas,  negal\u0431s  var\u044eyti  j\u0448  laisv\u043bs.  Kadangi  nustatyti,   kuris<br \/>baud\u044eiauninkas, o kuris laisvas pab\u043bgelis, es\u0430 labai sunku, Vytautas  pasak\u043b<br \/>n\u043b vieno pab\u043bgelio negr\u0430\u044einsi\u0430s.<br \/>      Ai\u0440kiai pamat\u0436, kad Vytautas remia \u044eemai\u0438ius ir ne\u044eada vykdyti  Salyno<br \/>sutarties. Kry\u044eiuo\u0438iai prad\u043bjo atvir\u0430 kar\u0430.<br \/>      Vytautas atnaujino taik\u0430 su kry\u044eiuo\u0438iais. 1404 m.  Racion\u044eo  sutartimi<br \/>jis v\u043bl jiems atidav\u043b \u042eemai\u0438ius, bet su<br \/>__________________________________________________________<br \/>6 Kondratas M. Lietuvi\u0448 tautos ir valstyb\u043bs istorija. V., 1994. p 248<br \/>s\u0430lyga, kad gal\u043bs pasiimti  250  gyventoj\u0448.  T\u0430  m\u0431sling\u0430  s\u0430lyg\u0430  vokie\u0438iai<br \/>pri\u043bm\u043b, nes nenumat\u043b, kaip gudriai Vytautas ja pasinaudos.<br \/>      Po to kelet\u0430 met\u0448  Lietuva  su  Ordinu  nekariavo.  Vytautas  tvark\u043bsi<br \/>rytuose, tramd\u043b Smolensk\u0430.<br \/>      1408 m.  Vytautas  jau  buvo  pasira\u0440\u0436s  taik\u0430  su  Maskva  ir  gal\u043bjo<br \/>atsigr\u0436\u044eti \u0431 vakarus, imtis \u042eemai\u0438i\u0448 klausimo.<br \/>      Kry\u044eiuo\u0438iai per  tuos  ketverius  metus  (1404-1408)  \u042eemaitijoje  v\u043bl<br \/>pristat\u043b pili\u0448 ir kiek gal\u043bdami \u0431sitvirtino. &lt;\u2026&gt;  1408  m.  Ordino  vadovyb\u043b<br \/>\u042eemai\u0438i\u0448 seni\u044bnui \u0431sak\u043b netur\u043bti joki\u0448 ry\u0440i\u0448 su Lietuva,  bet  \u042eemai\u0438iai  to<br \/>\u0431sakymo nepais\u043b. Nor\u043bdamas visi\u0440kai u\u044edaryti sien\u0430, Ordinas  ragino  Vytaut\u0430<br \/>grei\u0438iau atsiimti tuos 250 savi\u0440ki\u0448, ta\u0438iau Vytautas nesiskubino. Jo  \u044emon\u043bs<br \/>ve\u044e\u043b \u044eemai\u0438iams ginkl\u0448,  ragino  prie\u0440intis.  Ir  \u042eemai\u0438iai  prie\u0440inosi  vis<br \/>atkakliau, pagaliau 1409 m. sukilo, \u043bm\u043b deginti vokie\u0438i\u0448  pilis,  varyti  i\u0440<br \/>savo  kra\u0440to  grobikus.  &lt;\u2026&gt;  1409   m.   \u044eemai\u0438iai   pa\u043bm\u043b   Dubysos   pil\u0431<br \/>(Dobesinburg\u0430)  -  kry\u044eiuo\u0438i\u0448  administracijos  centr\u0430.  Visur   mu\u0440ami   ir<br \/>persekiojami, kry\u044eiuo\u0438iai pab\u043bgo  \u0431  U\u044enemun\u0436.  Iki  vidurvasario  \u042eemaitija<br \/>buvo i\u0440vaduota.<br \/>      Taip  Vytautas  kry\u044eiuo\u0438iams  parod\u043b,  kad  \u042eemai\u0438i\u0448  neatsi\u044eada,  kad<br \/>anks\u0438iau pasira\u0440yt\u0448 sutar\u0438i\u0448 nevykdys. \u042eemaitij\u0430 jis prijung\u043b prie  Lietuvos<br \/>Did\u044eiosios Kunigaik\u0440tyst\u043bs, o savo vietininku joje paskyr\u043b Rumbaud\u0430,  kuriam<br \/>suteik\u043b \u042eemai\u0438i\u0448 seni\u044bno  titul\u0430.  Tas  pareigas  Raumbaudas  \u043bjo  iki  1412<br \/>met\u0448.7<br \/>c)     Vytauto  vadovaujama  Lietuvos  kariuomen\u043b  i\u0440  Vilniaus   ir   Trak\u0448<br \/>i\u0440\u044eygiavo 1410 m. bir\u044eelio 3 d.  Trauk\u043b  per  Gardin\u0430,  Baltstog\u0436  \u0418ervinsko<br \/>link. Pakeliui prie jos prisijung\u043b pulkai i\u0440 Lucko, Briansko, Kijevo  ir  i\u0440<br \/>kitur. Per 26 dienas nu\u044eygiavusi  apie  500  km,  bir\u044eelio  29  d.  tiksliai<br \/>sutartu laiku atvyko \u0431 numatyt\u0430 viet\u0430 - \u0431 \u0418ervinsk\u0430.<br \/>__________________________________________________________<br \/>7 Kondratas M. Lietuvi\u0448 tautos ir valstyb\u043bs istorija. V., 1994. p 252-254<br \/><br \/>      Lenkams iki susitikimo vietos buvo daug ar\u0438iau,  tod\u043bl  jie  at\u044eygiavo<br \/>taip pat laiku. Raiteliai, p\u043bstininkai bei ilgiausios gurguol\u043bs trauk\u043b  gana<br \/>greitai, be jokios gai\u0440aties persik\u043bl\u043b per Nemun\u0430, Narev\u0430, Vysl\u0430. Tai  rodo,<br \/>kad \u044eygiui buvo gerai pasiruo\u0440ta. Jau am\u044eininkus stebino  toks  s\u0430junginink\u0448<br \/>kariuomen\u043bs  drausmingumas  ir  punktualumas.  Kad  taip  bus,   kry\u044eiuo\u0438iai<br \/>nesitik\u043bjo.<br \/>      S\u0430junginink\u0448 kariuomen\u043bs kartu patrauk\u043b  Marienburgo  link.  Paliaubos<br \/>su Ordinu jau buvo pasibaigusios liepos  4  d.,  vadinasi,  per\u044eengti  sien\u0430<br \/>buvo  galima  nepa\u044eeid\u044eiant  prie\u0440  metus  pasira\u0440ytos  paliaub\u0448  sutarties.<br \/>Liepos 9 d. did\u044eiul\u043b kariuomen\u043b \u0431\u044eeng\u043b \u0431 Ordino teritorij\u0430.<br \/>      Su\u044einoj\u0436 s\u0430junginink\u0448 \u044eygio krypt\u0431, kry\u044eiuo\u0438iai suprato j\u0448  tiksl\u0430  ir<br \/>pasisteng\u043b kuo grei\u0438iau  u\u044eb\u043bgti  u\u044e  aki\u0448,  pastoti  keli\u0430.  Jiems  reik\u043bjo<br \/>nu\u044eygiuoti apie 25 km, tod\u043bl  skub\u043bjo,  \u044eygiavo  vis\u0430  nakt\u0431  per  audr\u0430  ir<br \/>li\u044bt\u0431. Ryt\u0430, audrai jau  nurimus,  sustojo  prie  Griunvaldo  ir  Tanenbergo<br \/>kaim\u0448.<br \/>       Prie\u0440ais  kry\u044eiuo\u0438ius   trimis   eil\u043bmis   i\u0440siskleid\u043b   s\u0430junginink\u0448<br \/>kariuomen\u043b. De\u0440iniajame sparne rikiavosi lietuvi\u0448 ir totori\u0448 pulkai,  centre<br \/>sustojo smolenskie\u0438iai, o kair\u043bje - lenk\u0448 sunkieji  raiteliai  ir  samdiniai<br \/>\u0438ekai  su  moravais.  Vis\u0430   s\u0430junginink\u0448   kariuomen\u0436   rikiavo   Vytautas.<br \/>Kairiajame  sparne  rikiuoti  lenk\u0448  kariuomen\u0436  jam  pad\u043bjo  Zindramas   i\u0440<br \/>Ma\u0440kovi\u0438i\u0448. Jogaila tuo metu meld\u043bsi prie u\u044enugaryje  pastatytos  palapin\u043bs.<br \/>Kadangi viskas vyko taip, kaip numatyta, vyriausiasis vadas buvo ramus.<br \/>      Abi prie\u0440inink\u0448 kariuomen\u043bs ilgai dels\u043b  prad\u043bti  kautynes.  Kronikose<br \/>ra\u0440oma, kad daugiausia dels\u0436s Jogaila. Pasak J. Dlugo\u0440o, neskub\u043bj\u0436s d\u043bl  to,<br \/>kad apskritai buv\u0436s nery\u044etingas,  net  bailys  ir  vis  dar  tik\u043bj\u0436sis,  kad<br \/>paskutiniu momentu pavyks kautyni\u0448 i\u0440vengti,  susitaikyti  su  kry\u044eiuo\u0438iais,<br \/>nors prie\u0440 kelias dienas j\u0448 pasiuntiniai imperatoriaus vardu  buvo  paskelb\u0436<br \/>kar\u0430. Vytautas, prie\u0440ingai, ver\u044e\u043bsi \u0431 m\u044b\u0440\u0431. Jis pasitik\u043bjo savo  j\u043bgomis  ir<br \/>ragino karali\u0448 grei\u0438iau duoti \u044eenkl\u0430 prad\u043bti kautynes,  nes  mat\u043b,  kad  tai<br \/>gal  vienintel\u043b  proga   sumu\u0440ti   vienoje   vietoje   susirinkusi\u0430   prie\u0440o<br \/>kariuomen\u0436. Labiausiai jis  bijoj\u0436s,  kad  Jogaila  nesusitaikyt\u0448  arba  kad<br \/>kry\u044eiuo\u0438iai nepasitraukt\u0448.<br \/>      Kautyn\u043bs prasid\u043bjo 1410 m. liepos 15 d., jau gerokai \u0431sidienojus,  kai<br \/>kantryb\u043bs pritr\u044bk\u0436s didysis magistras \u0431sak\u043b savo pulkams leistis \u0431 sl\u043bn\u0431,  o<br \/>Vytautas leido lengviems lietuvi\u0448 raiteliams pulti  i\u0440  savo  ger\u0448  pozicij\u0448<br \/>i\u0440\u043bjus\u0431 prie\u0440\u0430. Vokie\u0438iai dar susp\u043bjo du kartus  i\u0440\u0440auti  i\u0440  patrank\u0448,  bet<br \/>paskui nebe\u0440aud\u043b, nes kariuomen\u043bs labai susiartino. Paleid\u0436 ie\u0438i\u0448  spie\u0438ius,<br \/>kariai puol\u043b kapoti vieni kitus  kirviais  ir  kalavijais,  visi  susimai\u0440\u043b,<br \/>susigr\u044bdo. \u042e\u044btb\u044btin\u043bs kirstyn\u043bs truko  ger\u0430  valand\u0430.  Paskui  didel\u043b  dalis<br \/>lietuvi\u0448 ir totori\u0448 pulk\u0448, \u043bm\u043b tarytum trauktis, o paskui ir b\u043bgti  \u0431  mi\u0440k\u0430<br \/>Z\u043bvaldo link. Kry\u044eiuo\u0438iai juos vijosi, bet mi\u0440ke pamet\u043b juos i\u0440 aki\u0448.<br \/>      Daugumai lietuvi\u0448  pasitraukus,  kry\u044eiuo\u0438iai  visu  smarkumu  u\u044egriuvo<br \/>centr\u0430, kur kov\u043bsi Smolensko pulkai, lenk\u0448 riteriai, \u0438ekai.<br \/>      \u0411nirtingos kautyn\u043bs truko ilgai, apie  \u0440e\u0440ias  valandas,  bet  ai\u0440kios<br \/>persvaros netur\u043bjo nei viena, nei kita pus\u043b.  Kriti\u0440ka  situacija  susidar\u043b,<br \/>kai kry\u044eiuo\u0438iai \u043bm\u043b ver\u044etis prie did\u044eiosios  lenk\u0448  v\u043bliavos.  Ta\u0438iau  lenk\u0448<br \/>kariai prie\u0440us atr\u043bm\u043b.<br \/>      Vytautas vis\u0430 laik\u0430 buvo m\u044b\u0440io lauke. Lydimas  ir  saugomas  nedidelio<br \/>b\u044brelio  totori\u0448  kari\u0448,  jis  tarsi  skraid\u043b   tarp   pulk\u0448,   padr\u0430sindavo<br \/>susvyravusius, nuvargusiems ir nusilpusiems  atsi\u0448sdavo  pastiprinim\u0448,  t.y.<br \/>fakti\u0440kai vadovavo visai s\u0430junginink\u0448 kariuomenei.<br \/>      M\u044b\u0440is pasidar\u043b labai  \u044eiaurus,  kari\u0448  eil\u043bs  ret\u043bjo  ir  vienoje,  ir<br \/>kitoje pus\u043bje. Nusprend\u0436, kad jau metas palau\u044eti  prie\u0440ininkus,  kry\u044eiuo\u0438iai<br \/>met\u043b \u0431 m\u044b\u0440\u0431 vis\u0430 rezerv\u0430 - \u0440e\u0440iolika v\u043bliav\u0448, kurios  iki  tol  stov\u043bjo  ant<br \/>kalvos ir  lauk\u043b  lemiamo  momento.  Leisdamiesi  \u0431  kovos  lauk\u0430,  riteriai<br \/>u\u044egiedojo pergal\u043bs giesm\u0436 \u201cKristus prisik\u043bl\u043b\u201d. Tuo metu  kry\u044eiuo\u0438i\u0448  rezervo<br \/>j\u043bgos prad\u043bjo supti Smolensko ir lenk\u0448  pulkus.  Pa\u0438iu  sunkiausiu  momentu,<br \/>kai supamieji pulkai i\u0440  paskutini\u0448  j\u043bg\u0448  vos  laik\u043bsi,  kaip  perk\u044bnas  i\u0440<br \/>giedro  dangaus  trenk\u043b  Vytauto  vedami  \u201cpab\u043bg\u043bliai\u201d  lietuviai   ir   \u043bm\u043b<br \/>triu\u0440kinti kry\u044eiuo\u0438ius.  Kry\u044eiuo\u0438i\u0448  eil\u043bse  kilo  s\u0430my\u0440is,  o  pavargusieji<br \/>lenkai atgavo \u044bp\u0430. Dabar jau vis labiau \u043bm\u043b ai\u0440k\u043bti  s\u0430junginink\u0448  persvara.<br \/>Taip lietuvi\u0448 kariuomen\u043b nul\u043bm\u043b m\u044b\u0440io baigt\u0431. Kai nuo lietuvio ieties  d\u044brio<br \/>\u0431 kakl\u0430 \u044euvo pats  didysis  magistras,  baim\u043bs  apimti  kry\u044eiuo\u0438i\u0448  riteriai<br \/>pasileido b\u043bgti. U\u044esibarikadav\u0436 ve\u044eimais, dar band\u043b gintis  stovykloje.  \u0418ia<br \/>j\u0448 daugiausia ir \u044euvo.<br \/>       Sutriu\u0440kin\u0436  kry\u044eiuo\u0438ius,  s\u0430jungininkai  pa\u043bm\u043b   prie\u0440o   gurguoles,<br \/>kuriose  rado  daugyb\u0436  pan\u0438i\u0448  ir  grandini\u0448  belaisviams  surakinti.  Tais<br \/>pan\u0438iais  buvo  supan\u0438ioti  arba  sukaustyti   patys   \u0431   nelaisv\u0436   paimti<br \/>kry\u044eiuo\u0438iai. O statin\u043bs vyno,  kurio  kry\u044eiuo\u0438iai  tur\u043bjo  atsive\u044e\u0436  busimai<br \/>pergal\u043bs puotai, Jogaila liep\u043b visas sudau\u044eyti.  J.  Dlugo\u0440as  v\u043bliau  ra\u0440\u043b,<br \/>kad i\u0440lietas vynas mai\u0440\u0436sis su \u044euvusi\u0448j\u0448 krauju. Pasak kit\u0448  autori\u0448,  m\u044b\u0440io<br \/>lauke tek\u043bj\u0436 kraujo upeliai.<br \/>      \u0411 \u042ealgirio pergal\u0436 Lietuva  \u043bjo  beveik  200  met\u0448.  T\u0430  \u044eyg\u0431  prad\u043bjo<br \/>Mindaugas, o s\u043bkmingai u\u044ebaig\u043b Vytautas su Jogaila, kurie abu  planingai  ir<br \/>nuosekliai vis\u0430 gyvenim\u0430 siek\u043b sutriu\u0440kinti Ordin\u0430. 1410  m.  liepos  15  d.<br \/>vakare abu valdovai tikriausiai pasijiuto labai laimingi kaip karved\u044eiai  ir<br \/>politikai. Juk jie, did\u044eiojo Gedimino vaikai\u0438iai, \u042ealgirio laukuose  sudau\u044e\u043b<br \/>Ordino galyb\u043bs legend\u0430, apgyn\u043b savo \u044eem\u0436, i\u0440gelb\u043bjo nuo kry\u044eiuo\u0438i\u0448  vergov\u043bs<br \/>\u044eemai\u0438ius, pagaliau su\u044elugd\u043b kry\u044eiuo\u0438i\u0448 planus sukurti savo  valstyb\u0436  palei<br \/>Baltij\u0430 nuo Oderio iki Suomijos \u0431lankos.8<br \/><br \/><br \/><br \/>_______________________________________________________________<br \/>8 Kondratas M. Lietuvi\u0448 tautos ir valstyb\u043bs istorija. V., 1994 m. p  258-263<br \/><br \/><br \/>Naudota Literat\u044bra:<br \/><br \/>1. Kondratas M. Lietuvi\u0448 tautos ir valstyb\u043bs istorija. V., 1994 m.<br \/>2. \u0420apoka A. Vytautas Didysis. V., 1988 m.<\/pre>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Marius Savickas12c kl. Mato \u0420al\u0438iaus vid. m-kla Referatas Did\u044eiojo Lietuvos kunigaik\u0440\u0438io Vytauto vidaus ir u\u044esienio politika1999 m.Kaunas1. Vytauto did\u044eiojo asmenyb\u043bs bruo\u044eai.2. Valstyb\u043bs centralizavimas.3. Vytauto kovos d\u043bl vald\u044eios. d) Karai su kry\u044eiuo\u0438iais 1392-1394 m. e) Kovos d\u043bl \u042eemai\u0438i\u0448 1399-1409 m. f) \u042ealgirio m\u044b\u0440is &#8211; 1410 m. liepos 15 d. Kiekvienas \u044eymus LDK kunigaik\u0440tis, vald\u0436s m\u044bs\u0448 \u0440al\u0431, [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[1],"tags":[],"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cvnextjob.com\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/87493"}],"collection":[{"href":"https:\/\/cvnextjob.com\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cvnextjob.com\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cvnextjob.com\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cvnextjob.com\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=87493"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cvnextjob.com\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/87493\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cvnextjob.com\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=87493"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cvnextjob.com\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=87493"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cvnextjob.com\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=87493"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}