{"id":85170,"date":"2018-03-08T02:37:00","date_gmt":"2018-03-08T02:37:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2023-01-06T19:58:32","modified_gmt":"2023-01-06T19:58:32","slug":"prezidento-instituto-jav-ir-lietuvoje","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/cvnextjob.com\/index.php\/2018\/03\/08\/prezidento-instituto-jav-ir-lietuvoje\/","title":{"rendered":"\u041f\u043e\u043b\u0438\u0442\u043e\u043b\u043e\u0433\u0438\u044f  Prezidento instituto JAV ir Lietuvoje lyginimas"},"content":{"rendered":"<div style=\"margin-top: 0px; margin-bottom: 0px;\" class=\"sharethis-inline-share-buttons\" ><\/div><p><\/p>\n<pre style=\"background-color: #f9f9f9; color: #333333; font-size: 12px; padding-left: 18px;\">                           Vilniaus universitetas<br \/><br \/><br \/>            Tarptautini? santyki? ir politikos moksl? institutas<br \/><br \/><br \/><br \/>                     Politikos moksl? bakalauro programa<br \/>                             Lyginamoji politika<br \/><br \/><br \/>                               GERMAN GULEVI?<br \/>                         I kurso 3 grup?s studentas<br \/><br \/><br \/>               Prezidento instituto JAV ir Lietuvoje lyginimas<br \/><br \/><br \/>                             Semestrinis darbas<br \/><br \/><br \/><br \/>                        Vilnius, 1999 m. spalio 15 d.<br \/><br \/>Patvirtinu, kad ?teikiamas darbas \u201cPrezidento  instituto  JAV  ir  Lietuvoje<br \/>lyginimas\u201d yra:<br \/>     1) atliktas savaranki?kai ir n?ra  pateiktas  kitam  kursui  ?iame  ar<br \/>        ankstesniuose semestruose;<br \/>     2)  nebuvo  naudotas  kitame   institute\/universitete   Lietuvoje   ir<br \/>        u?sienyje;<br \/>     3) nedaro nuorod? ? kitus darbus, jei jie n?ra nurodyti darbe;<br \/>     4) pateikia vis? panaudotos literat?ros s?ra??.<br \/><br \/><br \/><br \/>G. Gulevi?<br \/><br \/><br \/><br \/>TURINYS<br \/><br \/><br \/>NAUJOS INSTITUCIN?S S?RANGOS PAIE?KA \u2026\u2026\u2026\u2026\u2026\u2026\u2026\u2026\u2026\u2026\u2026\u2026 5<br \/><br \/>PREZIDENTO INSTITUTAS \u2026\u2026\u2026\u2026\u2026\u2026\u2026\u2026\u2026\u2026\u2026\u2026\u2026\u2026\u2026\u2026\u2026\u2026\u2026\u2026... 6<br \/>Prezidentas \u2026\u2026\u2026\u2026\u2026\u2026\u2026\u2026\u2026\u2026\u2026\u2026\u2026\u2026\u2026\u2026\u2026\u2026\u2026\u2026\u2026\u2026\u2026\u2026\u2026..\u2026 6<br \/>Prezidentui suteiktos pareigos ir galios \u2026\u2026\u2026\u2026\u2026\u2026\u2026\u2026\u2026\u2026\u2026\u2026\u2026\u2026\u2026\u2026 7<br \/><br \/><br \/><br \/>?VADAS<br \/><br \/><br \/>      Po ilg? praleist? TSRS sud?tyje met? Lietuva v?l  tapo  nepriklausoma.<br \/>Ta?iau atgavus nepriklausomyb? i?kilo daug klausim? ir problem?;  pagrindin?<br \/>\u2013 kaip nepakartoti padaryt?  klaid?  ir  v?l  neprarasti  demokratijos.  ?i?<br \/>problem?  i?sprendimui  didel?  ?tak?  turi  naujai   i?rinkta   institucin?<br \/>s?ranga.  Nors  pagrindinis  mano  darbo  tyrimo  objektas  yra   prezidento<br \/>institutas (kaip JAV, taip ir Lietuvoje), manau, kad b?t? kvaila i?rauti  j?<br \/>i? bendro konteksto \u2013 valstyb?s valdymo modelio, tod?l  pirm?j?  savo  darbo<br \/>dal? skyriau b?tent dabartinei Lietuvos institucinei  s?rangai  (nenagrin?ju<br \/>JAV d?l darbo apimties ribotumo). ?ioje dalyje paband?iau atsakyti kod?l  ir<br \/>kaip  buvo  gr??ta  prie  pusiau  prezidentizmo.   Antroje   darbo   dalyje,<br \/>nagrin?damas prezidento  institut?  kaip  reik?mingiausi?  JAV  ir  Lietuvos<br \/>valstyb?s s?rangos dal?, band?iau atsakyti ? pagrindin? ?io  darbo  klausim?<br \/>\u2013 kiek m?s? modelis yra  nutol?s  nuo  stabilum?  ir  demokratin?  vystym?si<br \/>garantuojan?io amerikieti?kojo prezidentizmo (pabr??iu, kad  nagrin?jau  tik<br \/>prezidento instituto aspektu). Kod?l nusprend?iau  lyginti  b?tent  Lietuvos<br \/>ir JAV, o ne,  tarkim,  Lietuvos  ir  Rusijos  prezidento  institutus?  Vis?<br \/>pirm?, Lietuvoje prezidento institutas egzistuoja palyginus  neilgai,  tod?l<br \/>yra logi?ka atkreipti d?mes? ? ?al?,  kurioje  jis  veikia  daugiau  nei  du<br \/>?imtus met?. Antr?, nors ir kiek  tai  yra  skaudu,  tenka  pripa?inti,  kad<br \/>Lietuva tampa vis labiau susijusi su JAV  (pradedant  amerikie?iais-auk?tais<br \/>pareig?nais Lietuvoje (ir Prezidentu), baigiant \u201cvedybomis\u201d su Williams).<br \/><br \/><br \/><br \/>1. NAUJOS INSTITUCIN?S S?RANGOS PAIE?KA<br \/><br \/>       Pagrindinis  ir  svarbiausias  \u201cbesikurian?ios\u201d  valstyb?s  politinis<br \/>klausimas \u2013 \u201cgeriausios\u201d valdymo formos paie?ka. Nors i? esm?s  pasirinkimas<br \/>n?ra didelis (rinktis tenka  i?  parlamentarizmo,  prezidentizmo  ir  pusiau<br \/>prezidentin?s  sistemos  modelio),  ta?iau  i?kyla  keletas  labai   svarbi?<br \/>klausim?: kokiu b?du  pritaikyti i?vardintus modelius  savoms  valstybingumo<br \/>tradicijoms? ar b?tina beatodairi?kai kopijuoti kit? ?ali? patyrim?, ar  kai<br \/>kurie pakeitimai yra  nei?vengiami?  koks  modelis  u?tikrins  stabilum?  ir<br \/>demokratin? ?alies vystym?si?[1]<br \/>      Su ?iais klausimais Lietuva v?l susid?r? 1991  metais.  Bet  kod?l  gi<br \/>buvo sugr??ta prie pusiau prezidentinio  valdymo?  Patirtis  rod?,  kad  jis<br \/>nepasitvirtino. Kai kurie  istorikai  ??  valdymo  model?  net  nurod?  kaip<br \/>parlamentarin?s  kriz?s  ir  1926  met?  perversmo  Lietuvoje  ir   v?lesni?<br \/>perversm? kitose Pabaltijos respublikose prie?ast?.  Pavyzd?iui,  Z.Ivinskis<br \/>ra??: \u201c?sivedusios pranc?zi?ko tipo seiminius re?imus visos trys  Pabaltijos<br \/>respublikos  greitai  ?m?  pergyventi  pana?ius  radikaliosios  demokratijos<br \/>rei?kinius, b?tent: didel? visuomenin? susiskaldym?, gaus? partij?  skai?i?,<br \/>da?nai gri?van?ias  koalicijas  ir  trumpalaikius  ministr?  kabinetus\u2026\u201d.[2]<br \/>Kod?l Lietuv? neatsi?velg? ? puikaus demokratijos pavyzd?io \u2013 JAV \u2013  patirt?<br \/>ir neper?m? prezidentinio valdymo formos arba savo kaimyni?-sesi?  (Latvijos<br \/>ir  Estijos)  pavyzd?iu  ne?tvirtino  parlamentin?s  respublikos   s?rangos?<br \/>Atsakymas  gl?di  to  meto  politin?je  situacijoje,  jei  konkre?iau,   tai<br \/>politin?je kovoje tarp LDDP ir S?j?d?io. LDDP nariai, vis dar  prisimindami,<br \/>kad demokratijos nebuvimas Lietuvoje pavert?  Smetonos  laik?  prezidentizm?<br \/>autoritarizmu ir galb?t Musolinio  fraz?,  kad   \u201cekzekutyvin?  vald?ia  yra<br \/>vyriausia  vald?ia  valstyb?je\u201d   [3],   susir?pin?   galimu   autoritarizmo<br \/>restauravimu, pasisak? u?  parlamentin?s  respublikos  s?rang?.  Ta?iau  ?is<br \/>pasi?lymas buvo atmestas d?l  komunistin?s  projekto  autori?  praeities  ir<br \/>baim?s  sugr??ti  ?  sovietin?  superparlamenalizm?.  Reikia  pabr??ti,  kad<br \/>apriori?kai  neigiama  nuostata  komunist?   at?vilgiu   nebuvo   vienintel?<br \/>prie?astis, d?l kurios buvo atmestas LDDP si?lytas konstitucijos  projektas.<br \/>1991-1992 metais S?j?dis pama?u prarado parlamentin? daugum?, ir  prezidento<br \/>institucijos  ?vedimas  buvo  vienas  i?  b?d?   i?likti   vald?ioje.   Kaip<br \/>nepriklausomyb?s kov? suformuotas lyderis, V. Landsbergis tuo metu dar  buvo<br \/>gana populiarus. Tod?l,  net  jei  S?j?dis  numat?  pralaim?si?s  1992  met?<br \/>parlamento rinkimuose, vis dar buvo tikimasi  laim?ti  prezidento  post?  ir<br \/>tokiu b?du gauti mandat? formuoti ministr?  kabinet?.  Dar  vienas  parankus<br \/>S?j?d?iui   argumentas   buvo   L.Wymano   ir   B.Johnsono,    konsultavusi?<br \/>Auk??iausiosios Tarybos komisij? konstitucin?s reformos  klausimu,  si?lymas<br \/>pritaikyti Lietuvai kiek pataisyt? amerikieti?kojo prezidentizmo model?.<br \/>      Vis? tai susumavus, paai?k?s, kad pusiau  prezidentizmas  gal?t?  b?ti<br \/>paai?kintas  kaip  savoti?kas  \u201ckairi?j?\u201d,  pasisakiusi?   u?   parlamentin?<br \/>santvark?, ir \u201cde?ini?j?\u201d, siekusi?  prezidentin?s  sistemos  restauracijos,<br \/>kompromisas.[4]<br \/><br \/><br \/>2. PREZIDENTO INSTITUTAS<br \/><br \/>      Pirmoje dalyje i?nagrin?jau, kaip Lietuvoje  buvo  \u201ci?rinktas\u201d  pusiau<br \/>prezidentinis valdymo modelis. Kaip  jau  min?jau,  ?iam  sprendimui  padar?<br \/>?tak? ir amerikie?iai, tuo metu dirb? Lietuvos  parlamento  bei  Vyriausyb?s<br \/>strukt?rose.  Many?iau,  kad  ?vedant  prezidento  institut?,  dalimi   buvo<br \/>pam?gd?iojamas amerikoni?kas jo modelis. Netur?tume to g?dytis \u2013  prezidento<br \/>institutas buvo i?vystytas kaip tik JAV, o v?liau daugelis  ?ali?  band?  j?<br \/>m?gd?ioti  (paprastai  nes?kmingai[5]).  Ta?iau  dar  nei   vienoje   ?alyje<br \/>prezidento institutas  nepasiek?  tokio  statuso  ir  tokios  vald?ios  kaip<br \/>Jungtin?se Amerikos Valstijose. ?ioje darbo  dalyje  pabandysiu  i?ai?kinti,<br \/>kiek Lietuvos prezidento  institutas  yra  nutol?s  nuo  amerikieti?kojo  jo<br \/>modelio.<br \/><br \/>2.1. Prezidentas<br \/>      Many?iau, kad ??  skyri?  reik?t?  prad?ti  nuo  to,  kas  gali  tapti<br \/>valstyb?s prezidentu. Ie?kant  atsakymo  ?  ??  klausim?,  r?miausi  JAV  ir<br \/>Lietuvos Respublikos Konstitucijomis. Pagal JAV Konstitucijos II  Straipsnio<br \/>pirm? poskyr? reikalavimai busimajam prezidentui  n?ra  labai  grie?ti:  jis<br \/>turi b?ti  pilietis  pagal  gimim?  (natural  born  Citizen),  kuriam  su?jo<br \/>daugiau nei trisde?imt penki metai, ne ma?iau kaip keturiolika  pastaruosius<br \/>met? gyven?s JAV.[6] D?l tos \u201cnatural born\u201d fraz?s  gali   kilti  (ir  kyla)<br \/>daug gin??: nejaugi  ?mogus,  gim?s  JAV  pilietei  (arba  pilie?i?  porai),<br \/>gyvenan?iai kitoje ?alyje  arba  ?iaip  kuriam  laikui  i?vykusiai  i?  JAV,<br \/>neturi teis?s balotiruotis ? prezidento post??  Tur?dami  omenyje  tai,  kad<br \/>pirmasis JAV prezidentas gavo pilietyb? ne pagal ius soli princip?,  ir  kad<br \/>sekantieji  prezidentai  buvo  gim?  teritorijose,  kurios  tuo   metu   dar<br \/>nepriklaus? JAV, galime teigti, kad toks  JAV  Konstitucijos  II  Straipsnio<br \/>pirmo poskyrio punktas yra visi?ka neteisyb?. O kaip gi d?l visiems  ?inomos<br \/>amerikieti?kos  svajon?s  \u2013  \u201ckiekvienas  gali  tapti  ?ios   ?alies   (JAV)<br \/>prezidentu\u201d? Deja, ji lieka vien svajone\u2026<br \/>      Saky?iau, lietuvi?  i?kelti  reikalavimai  busimajam  prezidentui  yra<br \/>daug demokrati?kesni.  Vis? pirm?, jis ne ma?iau  kaip  trejus  pastaruosius<br \/>metus turi b?ti gyven?s Lietuvoje (beveik penkis kartus  ?emesnis  cenzas!),<br \/>antr?, jis turi b?ti Lietuvos pilietis  pagal  kilm?.[7]  Mano  manymu,  ius<br \/>sangvinis   principas   yra   daug   teisingesnis   (prezidento   pilietyb?s<br \/>at?vilgiu), nes prezidentas,  neb?damas  tautos  dalimi,  nesuprasdamas  jos<br \/>m?stymo, pasaul??i?ros, negal?t? b?ti ir jos vadovu.<br \/>       Reik?t?  atkreipti  d?mes?  ?   dar   vien?   Konstitucijos   i?kelt?<br \/>reikalavim? Lietuvos Respublikos Prezidentui: \u201casmuo, i?rinktas  Respublikos<br \/>Prezidentu, turi sustabdyti savo veikl? politin?se partijose  ir  politin?se<br \/>organizacijose iki naujos Respublikos  Prezidento  kompanijos  prad?ios\u201d.[8]<br \/>JAV Konstitucija apie tai neu?simena, bet realiame gyvenime JAV  Prezidentas<br \/>yra ne tik savo partijos narys, bet ir  jos  lyderis.  Manau,  kad  tai  yra<br \/>pozityvu, kadangi nor?damas ?gyvendinti savo politin? program?,  prezidentas<br \/>apsupa save bendramin?iais (JAV prezidentas gali paskirti kelet?  t?kstan?i?<br \/>?moni? pareigoms  Baltuosiuose  R?muose,  Kabinete  ir  ?vairiuose  biuruose<br \/>u?imti), o jeigu Kongreso daugum? sudaro jo partijos  atstovai,  tai  viskas<br \/>vyksta  \u201ckaip  sviestu  patepta\u201d.  Ta?iau   reikia   tur?ti   omenyje,   kad<br \/>prezidentas ?iuo atv?ju veikia kaip  premjeras  ,  o  jo  \u201cvalstyb?s  vadovo<br \/>pus?\u201d ? susijusius  su  partija  reikalus  da?niausiai  nesiki?a.  Apie  tai<br \/>pla?iau pa?nek?siu sekan?ioje dalyje.<br \/><br \/>2.2. Prezidentui paskirtos pareigos ir galios<br \/>       JAV  Konstitucija  apie  prezidento   ?sipareigojimus   kalba   labai<br \/>suglaustai.  Ji  beveik  nieko  nesako   apie   prezidento   administracines<br \/>pareigas, tik parei?kia, kad  \u201cvykdomoji  vald?ia  turi  b?ti  patik?ta  JAV<br \/>Prezidentui\u201d  ir  \u201cjis  turi  r?pintis,   kad   ?statymai   b?t?   pagarbiai<br \/>vykdomi\u201d.[9]  ?iuos  netikslius  apibr??imus  reik?t?   interpretuoti   kaip<br \/>prezidento  pareiga   vadovauti   ?vairiems   departamentams,   biurams   ir<br \/>programoms,  sukurtoms  Kongreso.  Kitaip  sakant,  prezidentas  turi   b?ti<br \/>federalin?s  biurokratijos  vadovu,  kuri  yra  sudaryta  beveik  i?   trij?<br \/>milijon?  civilini?  tarnautoj?.   J?   pagrindinis   tikslas   \u2013   \u201cpad?ti\u201d<br \/>prezidentui   ?gyvendinti    Kongreso    ?statymus,    federalinio    teismo<br \/>nuosprend?ius ir sutartis, pasira?ytas  JAV.  ?is  aparatas  i?leid?ia  apie<br \/>pusantr? bilijono JAV doleri? (!) per metus. Bet apie  biurokratin?  aparat?<br \/>daug nekalb?siu. Pereisiu prie pagrindinio skirtumo  tarp  JAV  ir  Lietuvos<br \/>prezident?  pareig?  -  JAV  prezidentui  taip  pat  yra  pavald?ios   visos<br \/>ministerijos.  Kitaip  sakant,  jis   eina   ministro-pirmininko   pareigas.<br \/>Daugelis  mokslinink?  valstyb?s  vadovo  ir   ministro-pirmininko   pareig?<br \/>sutelkim? vienose rankose laiko did?iuliu prezidentizmo tr?kumu.  Tuo  tarpu<br \/>Lietuvoje ?ias  dvi  funkcijas  atlieka  du  skirtingi  ?mon?s,  kas  ?ymiai<br \/>palengvina prezidento, ir pagerina Vyriausyb?s darb?, kadangi jos vadovas  \u2013<br \/>ministras-pirmininkas \u2013 neturi sukti sau galvos  d?l  \u201cceremonini?\u201d  pareig?<br \/>atlikimo. Argumentu JAV valstyb?s  valdymo  modelio  naudai  b?t?  tai,  kad<br \/>prezidentui, kaip valstyb?s administracijos vadovui,  ?alies  valdymo  darb?<br \/>?ymiai  palengvina  valstyb?s   vadovo   aureol?.   Pavyzd?iui,   nors   JAV<br \/>prezidentas ir  negali kontroliuoti  Kongreso,  ta?iau,  tur?damas  did?iul?<br \/>autoritet? valstyb?je, jis gali lengvai pasiekti savo  tiksl?  ir  priversti<br \/>nesukalbam? Kongres? pakl?sti. ?io klausimo  at?vilgiu  galime  teigti,  kad<br \/>lietuviai  pasirinko  tiesiausi?  (gal  ir  sunkiausi?)  keli?:   pagal   LR<br \/>Konstitucijos  58-?  straipsn?  Respublikos   Prezidentas   gali   paskelbti<br \/>pirmalaikius Seimo rinkimus  (tai  yra  paleisti  dabartin?  Seim?).  Ta?iau<br \/>darydamas tai, jis rizikuoja prarasti savo post?, kadangi  naujai  i?rinktas<br \/>Seimas  gali  paskelbti  (ir  turi   tam   visus   pagrindus)   pirmalaikius<br \/>Respublikos Prezidento rinkimus.<br \/>      T?siant prezidento  ir  parlamento  santyki?  tem?,  reik?t?  pamin?ti<br \/>veto teis?. JAV prezidentas gali vetuoti bet  kur?  ?statymo  projekt?  arba<br \/>rezoliucij?, priimt? Kongreso, i?skyrus Konstitucijos pataisas. Veto  \u2013  tai<br \/>ai?kiai  apibr??tas  prezidento   nepasitenkinimas   \u201ckongresine\u201d   ?statym?<br \/>leidyba.   Tai   labai   efektyvus   ?rankis,   lyg   prie?svara    Kongreso<br \/>legislatyvinei  galiai.  Nepaisant  to,   Kongresas   labai   retai   atmeta<br \/>prezidento veto ir bando \u201cprastumti\u201d ?statym? dar  kart?  (veto  \u201catmetimas\u201d<br \/>rei?kia, kas Kongresas gali priimti vetuot? ?statym? dviej? tre?dali?  bals?<br \/>dauguma kiekvienuose R?muose). Statistiniai duomenys rodo, kad  i?  pusantro<br \/>t?kstan?io veto tik ?imtas buvo atmesta Kongreso (ma?iau nei  7%).[10]  Taip<br \/>pat nereik?t? pamir?ti i?skirtinai JAV prezidento  \u201cki?eninio  veto\u201d:  jeigu<br \/>prezidentas negra?ina ?statymo projekto Kongresui per 10 dien? d?l  to,  kad<br \/>pastarasis u?baig? savo sesij?, jis netampa ?statymu.  Nekalbant  apie  tai,<br \/>kad Lietuvos<br \/>Prezidentas  nesinaudoja  \u201cki?eniniu  veto\u201d,  jis  net  negali   pasinaudoti<br \/>Konstitucijos jam pavestomis  galiomis  ir  realiame  gyvenime  kontroliuoti<br \/>Seimo ?statym? leidybos. I? 136 vetuot? ?statym? ir veto pastab?  (1993-1998<br \/>met?  duomenimis)  net  35  pastabos   buvo   atmestos   arba   \u201cnumarintos\u201d<br \/>(i?brauktos   i?   politin?s    darbotvark?s,    o    v?liau    pakartotinai<br \/>neapsvarstytos)  Seimo.  Tai  sudaro   net   26%   bendro   veto   skai?iaus<br \/>(palyginkite su 7% JAV).[11] Tod?l galime teigti, kad Seimas  Lietuvoje  yra<br \/>daug vir?esnis u? Prezident?. Dar vienas argumentas Seimo naudai  b?t?  tai,<br \/>kad  Lietuvoje  neegzistuoja  viceprezidento  pareigos.  JAV  gi,  kartu  su<br \/>prezidentu  yra  i?renkamas  viceprezidentas,  kuris   b?damas   tiesioginiu<br \/>prezidento pavaduotoju, pastarajam i?vykus ? u?sien?, susirgus,  negalin?iam<br \/>atlikti savo pareig? d?l kit? prie?as?i? arba mirus eina  jo  pareigas.  Tuo<br \/>tarpu Lietuvoje \u201cRespublikos Prezident?, laikinai i?vykus?  ?  u?sien?  arba<br \/>susirgus? ir d?l to  negalint?  eiti  pareig?,  tuo  laiku  pavaduoja  Seimo<br \/>Pirmininkas\u201d.[12]<br \/>      Gr??damas prie prezident? pareig?  ir  gali?,  nor??iau  pabr??ti  dar<br \/>vien?, bendr? Lietuvos ir JAV prezidentams, bruo?? \u2013  jie  eina  vyriausiojo<br \/>kariuomen?s vado pareigas.  Nors  JAV  Konstitucija  ir  skelbia  prezident?<br \/>auk??iausio  rango  karininku,  ta?iau  teis?  paskelbti  kar?  ji   palieka<br \/>Kongresui.  Konstitucijos   k?r?jai,   ?inoma,   ketino   leisti   Kongresui<br \/>kontroliuoti  prezidento  karines  galias,  kad  jo  valdymas  neperaugt?  ?<br \/>diktat?r?. T? pat? galime pasakyti ir apie Lietuvos Konstitucijos  suteiktas<br \/>Prezidentui  karines  galias.  Jis  priima  sprendimus   d?l   gynybos   nuo<br \/>ginkluotos agresijos, karo pad?ties ?vedimo, taip pat mobilizacijos,  ta?iau<br \/>juos  tvirtina  Seimas.[13]  Pagrindinis  skirtumas  tarp  JAV  ir  Lietuvos<br \/>prezident? karini? gali? yra tas, kad JAV prezidentas inicijuodavo  karinius<br \/>veiksmui  ir  be  Kongreso  pritarimo.  Pavyzd?iui,  Kenedis,  D?onsonas  ir<br \/>Niksonas kariavo  Pietry?i?  Azijoje  Kongresui  neskelbiant  karo  (i?tisas<br \/>Vietnamo karas buvo prakariautas be \u201ckongresinio\u201d pritarimo).<br \/>       Bet,  jeigu  kartais  atsitikt?,  kad  prezidentas  prad?t?   perdaug<br \/>savivaliauti, ir tai gr?st?  demokratijai,  JAV  ir  Lietuvos  Konstitucijos<br \/>numato impi?mento  atvej?.  Pagal  Lietuvos  Konstitucijos  86-?  straipsn?,<br \/>\u201cPrezidentas gali b?tu prie? laik?  pa?alintas  i?  pareig?  tik  ?iurk??iai<br \/>pa?eid?s Konstitucij? arba  sulau??s  priesak?,  taip  pat  paai?k?jus,  jog<br \/>padarytas  nusikaltimas\u201d.  Tai  atliekama  apkaltos  proceso  tvarka,  kuri?<br \/>nustato Seimo statutas. Seimas 3\/5 vis? nari? bals? dauguma  gali  pa?alinti<br \/>Prezident? i? pareig?.[14] Impi?mento procesas JAV yra sud?tingesnis.  Pagal<br \/>Konstitucijos I ir II straipsnius,  Senatas  gali  pa?alinti  Prezident?  i?<br \/>pareig? u? \u201ci?davim?, ki?ininkavim?  arba  kitus  didelius  nusikaltimus  ir<br \/>baud?iamuosius nusi?engimus\u201d.[15] Atstov? R?mai pareig?n?  apkaltos  proceso<br \/>tvarka paprasta bals? dauguma  pradeda  impi?mento  proces?.  Ta?iau  b?tent<br \/>Senatui priklauso paskutinysis ?odis \u2013 2\/3 senatori? bals?  dauguma  Senatas<br \/>skelbia verdikt? \u2013 kaltas Prezidentas ar ne. Taigi JAV pa?alinti  prezident?<br \/>i? pareig? n?ra taip  jau  paprasta.  Per  visus  200  prezidento  instituto<br \/>egzistavimo metus impi?mento proced?ra prie? prezident? buvo  panaudota  tik<br \/>kart? \u2013 1868 metais prie? D?onson?. Prezidentui  pripa?inti  kaltu  neu?teko<br \/>vieno balso. Nors Lietuvoje prezidentas  nei  kart?   nebuvo  pa?alintas  i?<br \/>pareig? impi?mento b?du, ta?iau jau?iasi, kad Lietuvos Seimas gali  lengviau<br \/>j? panaudoti ir pripa?inti Prezident? kaltu.<br \/><br \/><br \/><br \/>I?VADOS<br \/><br \/><br \/>      Prezidento institutas Lietuvoje, palyginus su JAV, yra labai  silpnas.<br \/>Nors Lietuvos  Konstitucija  kai  kuriais  at?vilgiais  yra  teisingesn?  ir<br \/>Prezidentui suteikia pakankamai  daug  gali?,  Lietuvos  Prezidentas  nemoka<br \/>arba bijo jomis pasinaudoti  ir  pama?u  tampa  Seimo  prievaizdu;  realiame<br \/>gyvenime prezidentas  yra  atskirtas  ir  nuo  ?statym?  leid?iamosios  (jis<br \/>negali leisti ?statymo gali? turin?i? akt?, jo veto teis?  yra  neefektyvi),<br \/>ir  nuo  vykdomosios  vald?ios  (jis  nedalyvauja  Vyriausyb?s  pos?d?iuose,<br \/>atskirai nuo Vyriausyb?s rengia ?statym?  projektus,  Vyriausyb?  atsiskaito<br \/>tik Seimui, o Ministrus Prezidentas gali  keisti  tik  Premjero  pritarimu).<br \/>M?s?  Prezidentas  atlieka  tik  \u201ccerimonines\u201d  funkcijas.  Tuo  tarpu   JAV<br \/>Prezidentas  yra  neatskiriama  abiej?  vald?i?  dalis  ir  tautos  vadovas,<br \/>suprantantis jos poreikius  ir  galintis  juos  patenkinti.  Tai  gali  b?ti<br \/>paai?kinta ir Konstitucijos  Prezidento  suteikt?  gali?  visuma,  ir  ilgu,<br \/>sud?tingu Prezidento  instituto  evoliucijos  procesu.  Lietuvos  Prezidento<br \/>institutas lyg naujagimis, kuris semiasi  j?g?,  vystosi,  pagaliau  br?sta.<br \/>Galime tik?tis, kad  stipr?jant  demokratijai  ir  atsirandant  demokratijos<br \/>tradicijoms, Prezidento institutas Lietuvoje stipr?s  ir  jam  bus  suteikta<br \/>daugiau  gali?  bei  vald?ios.  Svarbu,  kad  tobula  demokratija   nevirst?<br \/>autoritarizmu  \u2013  kaip  pasak?  K.Rositeris,  \u201cprezidento  institutas,  kaip<br \/>kiekvienas kitas vald?ios instrumentas, kur? mes esam  suk?r?  savo  naudai,<br \/>veikia  tvirtose  priva?ios  laisv?s  ir  visuotin?s  moral?s  ribose,   kas<br \/>rei?kia, kad prezidentas gali s?kmingai vadovauti tik  kai  jis  gerbia  tas<br \/>ribas \u2013 dirbdamas iki rib?, kurias  nustat?  ir  remia  ?moni?  dauguma,  ir<br \/>rinkdamasis priemones, kurios yra teisingos ir garbingos\u201d.[16]<br \/><br \/><br \/><br \/>LITERAT?ROS S?RA?AS<br \/><br \/><br \/>Woll P. American government. \u2013 10th ed. \u2013 JAV: HarperCollins Publ., 1990.<br \/><br \/>Bardes B., Shelley M., Schmidt S. American government and politics today:<br \/>the essentials. \u2013 JAV: West Publ.Co., 1997.<br \/><br \/>Gelvonis J. Demokratyb?s kriz? ir Lietuvos Konstitucijos  reforma.  \u2013  Ryga,<br \/>1930.<br \/><br \/>Levy L., Karst K., Mahoney D. Encyclopedia of the American  Constitution.  \u2013<br \/>JAV: Macmillan Publ. Co., 1990.<br \/><br \/>Lietuvos Respublikos Konstitucija.<br \/><br \/>Talat-Kelp?a L. Prezidentas ir  ?statym?  leidyba:  veto  teis?s  naudojimas<br \/>Lietuvoje \/\/ Politologija. \u2013 1998. \u2013 Nr. 2(12). \u2013 P. 57-69.<br \/><br \/>Talat-Kelp?a L. Pusiau prezidentizmo link \/\/ Politologija. \u2013 1996. \u2013 Nr. 1<br \/>(7). \u2013 P. 92-109.<br \/><br \/>Janda K., Berry J., Goldman J. The challenge of democracy. \u2013 2nd ed. \u2013  JAV:<br \/>Houghton Mifflin Co., 1989.<br \/><br \/><br \/>-----------------------<br \/>[1] Talat-Kelp?a L. Pusiau prezidentizmo link \/\/ Politologija. \u2013 1996. \u2013<br \/>Nr. 1 (7). \u2013 P. 93-94.<br \/>[2] ?voba J. Seimin? ir prezidentin? Lietuva. \u2013 Vilnius: Vyturys, 1990.<br \/>[3] Gelvonis J. Demokratyb?s kriz? ir Lietuvos konstitucijos reforma. \u2013<br \/>Ryga, 1930. \u2013 P.12.<br \/>[4] Talat-Kelp?a L. Pusiau prezidentizmo link \/\/ Politologija. \u2013 1996. \u2013<br \/>Nr. 1 (7). \u2013 P. 97-99.<br \/>[5] Woll P. American government. \u2013 10 th ed. \u2013 JAV: HarperCollins Publ.,<br \/>1990. \u2013 P. 355.<br \/>[6] Janda K., Berry J. The challenge of democracy. \u2013 2nd ed. \u2013 JAV:<br \/>Houghton Mifflin Co., 1989. \u2013 P. 395.<br \/>[7] Lietuvos Respublikos Konstitucija. \u2013 78 str.<br \/>[8] Ten pat. \u2013 83 str.<br \/>[9] Janda K., Berry J. The challenge of democracy. \u2013 2nd ed. \u2013 JAV:<br \/>Houghton Mifflin Co., 1989. \u2013 P. 396.<br \/>[10] Bardes B., Shelley M., Schmidt S. American government and politics<br \/>today: the essentials. \u2013 JAV: West Publ.Co., 1997. \u2013 P. 401.<br \/>[11] Talat-Kelp?a L. Prezidentas ir ?statym? leidyba: veto teis?s<br \/>naudojimas Lietuvoje \/\/ Politologija. \u2013 1998. \u2013 Nr. 2(12). \u2013 P. 61-62.<br \/>[12] Lietuvos Respublikos Konstitucija. \u2013 89 str.<br \/>[13] Ten pat. \u2013 84 str. 16 punktas.<br \/>[14] Lietuvos Respublikos Konstitucija. \u2013 74 str.<br \/>[15] Bardes B., Shelley M., Schmidt S. American government and politics<br \/>today: the essentials. \u2013 JAV: West Publ.Co., 1997. \u2013 P. 407.<br \/><br \/>[16] Woll P. American government. \u2013 10 th ed. \u2013 JAV: HarperCollins Publ.,<br \/>1990. \u2013 P. 364.<br \/><br \/><\/pre>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Vilniaus universitetas Tarptautini? santyki? ir politikos moksl? institutas Politikos moksl? bakalauro programa Lyginamoji politika GERMAN GULEVI? I kurso 3 grup?s studentas Prezidento instituto JAV ir Lietuvoje lyginimas Semestrinis darbas Vilnius, 1999 m. spalio 15 d.Patvirtinu, kad ?teikiamas darbas \u201cPrezidento instituto JAV ir Lietuvojelyginimas\u201d yra: 1) atliktas savaranki?kai ir n?ra pateiktas kitam kursui ?iame ar ankstesniuose [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":[],"categories":[1],"tags":[],"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/cvnextjob.com\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/85170"}],"collection":[{"href":"https:\/\/cvnextjob.com\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/cvnextjob.com\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cvnextjob.com\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/cvnextjob.com\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=85170"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/cvnextjob.com\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/85170\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/cvnextjob.com\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=85170"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/cvnextjob.com\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=85170"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/cvnextjob.com\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=85170"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}